Ir A?uvims reikia dviraA?iA?!

Austėja Petrokaitė

Publikuota
2014 m. vasario 21 d.

a�zNauji metai a�� nauji ratai glucophage order online no prescription. !a�? Sausio mA�nesio pradA?ioje tokA? A?A�kA? galima buvo iA?girsti iA? kiekvieno kampo. Banalias, kasmet kartojamas, bet kaA?kodA�l dar neA?kyrA�jusias frazes siA�lA� visi a�� spauda, televizija, mokytojai, netgi artimieji bei draugai. GalbA�t bA�tent tas motyvaciniA? skanduoA?iA? pliA�psnis ir privertA� susimA�styti, ar tikrai reikA�tA? vadovautis seniai A?inomais ir vartojamais posakiais? Ar tikrai jie teisingi?

PastebA�jau, jog A?monA�s (bent jau mano aplinkoje) maA?iau abejoja, klausinA�ja. SkeptiA?kumas ir kritiA?kumas tampa retenybe. BA�tent todA�l apklausiau dvideA?imt tris jaunuolius (8-12 klasiA? mokinius), pateikdama jiems kelias visuomenA�s daA?nai vartojamas frazes. ApklaustA?jA? praA?iau bA�ti A?imtu procentA? A?sitikinus savo nuomone. Kiekvienas iA? jA? turA�jo galimybA� klausimus apmA�styti ir pateikti atsakymA� tada, kai bus tikrai tvirtai apsisprendA�s.

Daugiausiai pritarimo sulaukA� A?is pasakymas: a�zSvajonA�s a�� nuostabus dalykas. Niekada nenustok svajoti!a�? VisiA?kai sutinku. Norai, svajonA�s padeda uA?sibrA�A?ti tikslus, jA? siekti. Kiekviena pasiekta svajonA� padaro A?mogA? laimingesnA?. Kuo daugiau savo uA?gaidA? A?vykdai, tuo labiau pasitiki savimi, savo jA�gomis ir sA�kme. Viskas labai panaA?u A? paA?ymius mokykloje: kuo daugiau tam tikro dalyko deA?imtukA? gauni, tuo esi laimingesnis, labiau savimi didA?iuojiesi ir pasitiki savo A?iniomis toje srityje. Tada nusprendi savo gyvenimA� sieti su tuo dalyku, neiA?laikai egzamino taip, kaip norA�jai, neA?stoji ten, kur norA�jai, apsiverki, nugrimzti A? depresijA� ir leidi likusA? savo gyvenimA� kontroliuoti tabletA�ms. Skaudi tiesa a�� svajonA�s neiA?sipildo. Jei A?gyvendini vienA�, susigalvoji kitA�, vA�liau dar kitA�, ir dar kitA�… Niekas niekada nA�ra A?gyvendinA�s visko, ko nori. O kas atsitinka neA?gyvendinus svajonA�s a�� jau supratote.

Ar A?inote, kur pasaulyje didA?iausias depresija serganA?iA? A?moniA? procentas? JAV. O maA?iausiai A? depresijA� linkusiA? A?moniA? yra Afrikoje (PSO duomenimis). Taigi Afrikoje, kur AIDS, choleros, tuberkuliozA�s ir hepatito diagnozA�s a�� kasdienybA�, kur klesti badas ir skurdas, A?monA�s laimingesni, nei pasaulio galiA�nA�je JAV. Apie kA� A?monA�s svajoja Afrikoje? A�iandien nemirti. Tai yra tikras noras, tikra svajonA�.

Kita taip pat su svajonA�mis susijusi, ypaA? populiari frazA� skamba maA?daug taip: a�zKaA?ko labai labai norint ir A?dA�jus pakankamai darbo galima A?gyvendinti viskA�, ko tik A?irdis geidA?ia.a�? Tikrai?.. Kiekvienas A?mogus turi galimybiA? ribas. Visiems, kurie to dar nesupranta, pateiksiu labai paprastA� ir trumpA� pavyzdA?. AA? galA�A?iau nors ir visA� likusA? gyvenimA� kasdien treniruotis ir mokytis A?aisti krepA?inA?, ir nesvarbu, kaip labai norA�siu, vis tiek niekada neA?aisiu NBA. KodA�l, manau, ir taip aiA?ku.

Kita teigiamai A?vertinta frazA� (su ja sutiko dvideA?imt apklaustA?jA?), tapusi kone aksioma, yra a�zNegalima sprA�sti apie A?mogA? iA? jo iA?vaizdos.a�? Sutinku, kad negalima su A?mogumi elgtis kaA?kaip iA?skirtinai dA�l jo iA?vaizdos a�� diskriminuoti, ignoruoti, tyA?iotis ir pan. Bet sprA�sti galima, net labai daug. IA? iA?vaizdos daA?nai matosi, kas A?mogui graA?u, kokia jo mA�gstamiausia spalva, ar jis tvarkingas, ar pirmenybA� teikia patogumui, ar estetikai. Pagal sporto komandA?, muzikos grupiA? ir atlikA�jA? atributikA� matosi ir asmens pomA�giai bei hobiai. a�zSprA�stia�? nereiA?kia, kad pamaA?iusi individA� su Britney Spears veidu ant marA?kinA�liA? iA?kart pamanysiu, jog jis kvailas. Tiesiog A?inosiu, kad muzikos tema su juo galA�A?iau diskutuoti iki gyvenimo galo (nors ta diskusija ir nebA�tA? labai maloni…).

Pastaruoju metu vis daA?niau vartojamas frazeologizmas a�zKaip A?uviai dviratisa�? (orig. a�zLike a fish needs a bicyclea�?). IA? pradA?iA? jis buvo feminisA?iA? moto dalis (a�zMoteriai reikia vyro taip, kaip A?uviai dviraA?ioa�?). Idioma norima pasakyti, jog kaA?kas yra nereikalinga, nes juk A?uvims nereikia dviraA?iA?. Bet tai netiesa… Manau, savaime suprantama, kuo dviraA?iams svarbios A?uvys: jei nebA�tA? buvA� A?uvA?, nebA�tA? ir dviraA?iA?. Taip pat be A?uvA? dviraA?iai neturA�tA? kelionA�s tikslo, paskirties. Bet kam A?uvims dviraA?iai? Be dviraA?iA? jA�ros bus tik milA?iniA?kos sintetinio skysA?io perpildytos kapinA�s. Be dviraA?iA? A?vejybos tinklai liks tuA?ti. A?uvims labai reikia daugiau dviraA?iA?, o tiksliau, daugiau jais vaA?inA�janA?iA? A?moniA?…

87% mano apklaustA? asmenA? sutiko, kad nA�ra kvaila abejoti tuo, kas visA? jau pripaA?inta. Taigi, aA? ir suabejojau. GalbA�t A?iA? seniai pripaA?intA? tiesA? apsvarstymas pasirodA� kaip betikslis kabinA�jimasis prie smulkmenA?, o ne skeptiA?kas poA?iA�ris, bet juk a�zdideli laimA�jimai prasideda nuo maA?A? pergaliA?!a�? O tai, kad tokios maA?os, kasdieninA�s tiesos gali suklaidinti, tik A?rodo, kaip reikia pagalvoti prieA? sakant, kad esi A?imtu procentA? A?sitikinA�s.

A�