Purpurinė svajonė

UTV

Publikuota
2013 m. rugpjūčio 20 d.

Praėjusį savaitgalį Anykščiuose šeštą kartąnuaidėjo netradicinis, maestro Vytautui Kernagiui atminti skirtas festivalis „Purpurinis vakaras“, kvietęs meno mylėtojus iš visos Lietuvos. Oficialiai festivalis yra skirtas bardų muzikai, nors tikriausiai daug kas sutiktų, jog šį renginį sunku įsprausti į vienus rėmus. Žiūrovai turėjo galimybę mėgautis ne tik dviem koncertais, bet ir naktiniais poezijos skaitymais, Andriaus Kaniavos monospektakliu „Tūla ir kiti“, filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra ir diskusija su režisiere Giedre Žičkyte.

Kas yra buvę „Purpuriniame vakare“ manau sutiks, jog ten nelabai yra ką veikti žmonėms ištroškusiems tradicinio, laukinio „tūso“, bet yra ideali vieta praleisti savaitgalį meną bei apmąstymus mėgstantiems žmonėms. Festivalis yra atviras šeimoms bei turintis joms, ką pasiūlyti. Priešingai nei dauguma kitų renginių, kurie deklaruoja laukiantys šeimų, bet dažniausiai viskas, kas dėl to būna padaryta, tai išskirta atskira zona palapinių miestelyje šeimoms, čia vaikams buvo įrengta pramogų zona su batutais, milžiniška šachmatų lenta ir elektromobiliais. Visa tai – šalia scenos, kas leido tėveliams ne tik prižiūrėti besilinksminančius vaikus, bet ir patiems džiaugtis vakaro muzika. Ryškiausias „Purpurinio vakaro“ aplinkos akcentas – prieš pat sceną ant žolės sugulę ar susėdę klausytojai. Tai yra unikalus reiškinys tarp Lietuvos festivalių, kuris sukuria išskirtinai ramią bei atpalaiduojančią atmosferą.

Penktadienio vakarą ant scenos žengė nedidelė žinomų atlikėjų armija, todėl žiūrovų sulaukta mažiau nei pagrindiniame šeštadienio koncerte. Žymiausi muzikantai tą dieną buvo Viktor Makarov iš Bulgarijos, Virgis Stakėnas, Ainis Storpirštis ir grupė „Vandenynas“ bei vakaro vinis – Domantas Razauskas su grupe. Pastarasis sutraukė didžiausią minią gerbėjų aplink sceną bei gerokai pašokdino tą vakarą ramiai nusiteikusius žiūrovus. Šeštadienį laukė kur kas įvairesnis koncertas, kuriame ant scenos pasirodė gerai pažįstami bei visų pripažinti dainuojamosios poezijos vilkai: Vytautas V. Landsbergis ir Ramunė Landsbergienė, Andrius Kaniava ir Sigitas Mickis, Andrius Kulikauskas ir Gintaras Šulinskas, Gediminas Storpirštis su Vytautu Mikeliūnu ir Daumantu Slipkumi, Kostas Smoriginas. Visi jie sulaukė milžiniško žiūrovų antplūdžio, kurį vos pajėgė sutalpinti Dainuvos slėnis. O festivalį vainikavo kiek nestandartinis teatro laboratorijos „Atviras ratas“ su Aidu Giniočiu priešakyje pasirodymas.

„Purpurinį vakarą“ verta rekomenduoti visiems kultūrinių renginių ištroškusiems ar kultūringos aplinkos pasiilgusiems žmonėms. Vien tai, jog po pasirodymo erdvė prie scenos nepriminė savartyno arba norint vakare užeiti į tualetą nereikėjo respiratoriaus, mano nuomone, verta didelės pagarbos. Šis festivalis dar kartą patvirtino mano dar pernai metais susidarytą teigiamą nuomonę bei išlieka lankomų vasaros renginių sąraše. Tikiuosi, jog „Purpurinis vakaras“ ir toliau panašės į purpurinę svajonę bei kitais metais sutrauks dar daugiau bardų muzikos mylėtojų.